Turiu kelis išskirtinai mylimus kvapus iš Parfums de Marly – Valaya, Delina ir Meliora.
Būtent jie suformavo mano simpatiją šiems kvapų namams. Tačiau laikui bėgant kyla natūralus klausimas: ar tas pats susižavėjimas išlieka, kai naujesni kvapai nebežavi taip, kaip jų pirmtakai?
Pastaraisiais metais Parfums de Marly vis dažniau renkasi komfortiškai pažįstamą kryptį, estetiškai nugludintas kompozicijas, retai išeinančias už šiandieninių nišinės parfumerijos tendencijų ribų.


Parfums de Marly Athénaïs įkvėptas markizės Françoise-Athénaïs de Montespan, vienos įtakingiausių moterų Louis XIV dvare.
XVII a. Prancūzijoje ji nebuvo tik karaliaus favoritė, ji buvo jo silpnybė ir mūza. Athénaïs diktavo ne tik madas, bet ir dvaro atmosferą, jos įtaka buvo juntama visur, nuo politikos iki estetikos.
Lengvai įsivaizduočiau pačią markizę Françoise-Athénaïs naudojančią šiuos kvepalus, jie turi tam tikrą vintažinį charakterį. Vis dėlto abejoju, ar net tuo laikotarpiu kvapas būtų laikytas itin išskirtiniu.
Bazėje aromatas sušvelnėja, tampa jaukesnis. Tačiau bendras įspūdis – tipinis baltų gėlių kvapas, su gana aštroka pradžia.
Nors eigoje kvapas tampa malonesnis ir labiau subalansuotas jis išlieka labiau saugus nei išskirtinis. Daugelis jį lygina su aukštesnės kokybės Prada Paradoxe versija.
Mėgstantiems baltų gėlių kryptį Athénaïs neabejotinai gali pasirodyti patrauklus pasirinkimas.
Vis dėlto, nišinės parfumerijos kontekste aromatas išlieka gana saugus ir retai siekia nustebinti netikėtesniu charakteriu.
Jį lengvai įsivaizduočiau patinkantį tiems, kurie vertina klasikinius, laiko patikrintus kvapus artimus Chanel ar Guerlain estetikai.

