Kiek laiko reikia prisijaukinti aromatui?

Kvepalai nėra sukurti būti suprasti per pirmą įspūdį?

Kvapas yra labai asmeniška patirtis. Žmogaus uoslė – tai vienas jautriausių asmeninių pojūčių.

Nosyje turime apie 400 tipų uoslės receptorių, kurie gali atpažinti tūkstančius skirtingų molekulių. Tačiau kiekvieno žmogaus receptorių jautrumas – unikalus. Žmogaus smegenų dalis, atsakinga už kvapų interpretaciją yra labai išvystyta, todėl kvapus mes ne tik užuodžiame – mes juos išgyvename emociškai.

Net mažiausi genetiniai skirtumai lemia, kad vienas kvapą apibūdins kaip "švarų", o kitas - kaip "aštrų" ar nemalonų.

Uoslę taip pat veikia patirtis, emocijos, aplinka ir net mityba. Kvapai, kurie mums siejasi su maloniais prisiminimais, dažnai atrodo gražesni. O kai kurių kvapų tiesiog „nemokame“ suprasti. Todėl kiekvieno žmogaus kvapų pasaulis – savitas.

Tai, kas vienam yra tobula harmonija, kitam gali būti triukšmas. Ir būtent šis skirtumas daro kvepalus tokiais įdomiais – jie nėra sukurti visiems, jie randa savo auditoriją.

Bet kvapai taip neveikia. Jie nėra sukurti būti suprasti per sekundę.

Vienam kvapui pažinti gali prireikti mėnesio, o kartais net metų. Sezonai, nuotaikos, oras, net oda – visa tai keičia, kaip mes jį jaučiame. Vieną dieną kvepalai atrodo per saldūs, kitą – švelnūs ir nostalgiški. Vieną žiemą jie apgaubia it kašmyrinis megztinis, o vasarą - negalime jų pakęsti.

Kiekvienas kvapas – tai santykis, o ne akimirka. Vis dažniau pastebiu, kad žmonės kvepalus vertina taip, lyg jie būtų greito vartojimo daiktas – užpurški, pauostai, įvertini, sprendi. Gyvename greito vartojimo pasaulyje, kuriame net grožis turi terminą. Čia nėra laiko sustoti, įkvėpti, išgirsti tylą tarp natų. Todėl nenuostabu, kad prarandame gebėjimą jausti – ne tik užuosti.

Kvapo supratimas ateina su patirtimi ir laiku. Juk nosis – tai raumuo, kurį reikia treniruoti. Jei ilgą laiką uodžiame tik saldžius ar sunkius aromatus, mūsų pojūtis tampa nejautrus niuansams. Tada subtilūs kvepalai atrodo „silpni“ arba neįdomūs, nors iš tiesų jie tiesiog kalba tyliau, subtiliau.

Aš pati kartais pagaunu save nuteisiant kvepalus per greitai. Kartais dėl laiko stokos, kartais dėl nuotaikos. Bet vis labiau įsitikinu – net ir pradžiai nosiai keisti kvapai gali turėti savo prasmę, jei jiems duodame erdvės atsiskleisti.

Kai kurie iš jų lieka nemalonūs, nes jų vis dėlto nesigauna prisijaukinti. Bet kai kurie, iš pradžių atstumiantys, po savaitės ar mėnesio staiga tampa artimi. Ir tada supranti – jie nepasikeitė. Pasikeitei tu.

Mano apmastymai gali atrodyti pretenzingi, nes kas turi laiko jaukintis kvepalus? Nepatiko tai nepatiko. Judam toliau. Pasirinkimas begalinis.

Bet šiuo metu žmonės turi ne vienus ir ne dejus kvepalus, nemaža dalis renka visas kolekcijas. Ir turint daugiau kveplaų, tokie niuansai pastebimi dar labiau. Todėl kviečiu ir tuos kurie turi nemažas kvapų kolekcijas, ir tuos kurie renkasi savo "parašo (signature)" kvapą atsižvelgti ir nebijoti testuoti, bandyti ir ieškoti. O kartais net grįžti prie kvapų, kurie anksčiau nepatiko.